 |
Iki pat 1941 metų birželio mėn. 14 d. džiaugiausi Lietuvos padange ir kaip tas Anderseno pasakos ančiukas dar nežinojau, kad pasaulis tęsiasi ir už tvoros... Nežinojau, kad tvorų esama visokių: vienos paukščiams ar gyvuliams aptverti, o kitos žmonėms. Vienos aiškiai matomos, o kitos - ne. Pastarosios - pačios baisiausios. Tada visur ir visada tau aiškinama, kad esi laisvas, kad viskas tau priklauso, bet kai pabandai tuo įsitikinti, pamatai, kad esi aptvertas. Gyveni už tvoros. Taip ir pragyvenau už jos visus 50 metų, retkarčiais bandydamas per tą tvorą perlipti.
Pagaliau 1990 metais „aptvaras” supuvo ir nuvirto. Gaila, kad man kiek vėlokai. Atėjo laikas peržvelgti pragyventus metus ir ką nors po savęs palikti. Norėtųsi, kiek leidžia atmintis, papasakoti apie tuos 1940 metus ir 1941 m . birželio mėn. 14-18 d., kai sovietai pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus.
Įvairių autorių duomenimis, tomis dienomis iš Lietuvos į Sibirą iškeliavo 17 ešelonų: 11 ešelonų su tremtiniais, 4 ešelonai su suimtaisiais ir du ešelonai su vadinamaisiais kriminaliniais nusikaltėliais. Bendras visų kategorijų represuotųjų skaičius, įvykdžius Lietuvoje trėmimo operaciją, yra apie 17,5 tūkst. žmonių. Tarp jų buvo ir mūsų šeima, atsidūrusi Lenos deltoje, prie Laptevų jūros.
Vieną 1954 metų vėlų vakarą, pargrįžęs iš tų „tolimų kraštų” į Lietuvą, lankydamasis Kaune pas dėdę Apseliomą Barniškį, aš papasakojau jam kažkokį nuotykį iš šiaurės, jis klausėsi manęs labai atidžiai, nepertraukdamas, neužduodamas jokių klausimų. Kai aš baigiau, po ilgos pauzės jis pasakė: „Rašyk!”. Tada aš paklausiau: „Dėde, o jeigu kas nors, kam dar nevalia apie visa tai išgirsti, tuos užrašus ar apsakymus pas jus pamatys?”
Norintys įsigyti E.Barniškio knygą „
Už Tvoros” prašome kreiptis el. paštu knyga@barniskis.lt |